7klaidosparduodantmišką,kurioskainuojatūkstančius

1. Priimti pirmą pasiūlymą

Pirkėjas, kuris susirado tave pats, niekada nepasiūlys maksimumo — jis tikisi, kad nežinai rinkos. Pirmas pasiūlymas — tai derybų pradžia. Atsakymas visada turi būti: „Ačiū, palyginsiu."

2. Nežinoti savo skaičiaus

Derėtis be nepriklausomo įvertinimo — kaip žaisti pokerį atvirom kortom. Tu nežinai, ar 30 000 € yra dosnu, ar įžūlu. Pirkėjas — žino.

3. Pasitikėti žodžiu

„Sutvarkysim, nesijaudink" — ne sutarties sąlyga. Kas neapibrėžta raštu (kubų matavimas, mokėjimo terminai, biržės tvarkymas, atsakomybė už žalą), to teisiškai nėra.

4. Leisti pirkėjui matuoti kubus

Parduodant išsikirtimui pagal faktinį tūrį, matuoja tas, kas perka? Interesų konfliktas vadovėlinis. Reikalingas nepriklausomas matavimas arba aiški kontrolės procedūra sutartyje.

5. Pasirašyti „preliminarią" nepasitarus

Preliminarioji sutartis su netesybomis gali pririšti tave prie blogos kainos. Pirkėjų mėgstamas triukas: „čia tik formalumas". Nė vienas dokumentas nėra formalumas.

6. Skubėti

„Kaina galioja iki penktadienio" — dirbtinis spaudimas. Rinka per savaitę nesikeičia. Jei pirkėjas tikras, jis palauks; jei dingsta vos paprašius laiko palyginti — tai daug pasako apie pasiūlymą.

7. Pamiršti mokesčius ir dokumentus

Suma sutartyje ≠ suma „į rankas". GPM, 5 % atskaitymai, miškotvarkos projektas, kirtimo leidimas, atsodinimo prievolė — visa tai turi būti suskaičiuota ir paskirstyta PRIEŠ pasirašant.

Bendras vardiklis

Visos septynios klaidos kyla iš vieno: pardavėjas rinkoje yra vieną kartą, pirkėjas — kasdien. Asimetrija dingsta, kai tavo pusėje atsiranda žmogus, kuris rinkoje irgi kasdien. Tam ir esu.